Finally we where on the train from Ninh Bing to Dong Hoi ! It actually was a nice train, we got a cabin with six beds, which cost us just £15 per person and it took 9h to get there. It would cost much more, but the nice guy from the same Hanoi travel agency helped us to get cheaper ticket, because there is different prices for locals and foreigners. Usually in all Asia foreigner pays more for everything. I have to say bed where really good so I felt a sleep very quickly :)
And there we are 5.30 a.m. in the morning , train staff wakes us up ! Don Hoi ! Dong Hoi! We jumped up , washed our faces quickly , grabbed our backpacks and jumped out of the train, where our biggest adventure of this trip begins!
Still sleepy we checked the map where is our hostel and we started to walk. We thought its not far away so didn't took any taxi or etc. but later on we realised that we where walking in the wrong direction , because we got out from a west exit. So if not one men who stopped as and redirected we would be walking to nowhere... So we turned around and walked back. When we got to town center and found our place , we realised that it took 5km to get us from the train station to our place! We been walking around 3h with 20kg backpacks on our backs. So yeah, crazy morning...
Then when we got to our hotel Nam Long , where we booked one of the dorm rooms, because its just for night we decided to try it out, usually we take a room just for our self. Dorms is really good for single traveler , where you can make some friends and share information with each other, but as a couple we prefer have our own room. We paid for two beds £10 in a 10 bed dorm on the top floor with the nice view and included breakfast.
We checked in, had a breakfast and rented a motorbike from our hotel for £6 a day. Since we had just one day we didn't waisted any time and decided to do everything in one day. We made quick plan where we want to go and what we want to see and we were on our way to the national park 50km away from Don Hoi where are the most famous caves. We wanted to visit the biggest underground cave in the world, but later on we found out , that you need at least 3 days to discover the cave( usually people go for 7 days camping trip ) and it is very expensive. So we just when around national park and tried to found alternative to that cave. It was raining like crazy on the way to national park...But when we got there rain stopped and the sunlight came out and cleared all the clouds. When we got to the first cave , locals told as that you need to take river boat to get there , but that option looked very expensive just for two of us , then they offered us to wait till some group of people comes and if we lucky we can join them or drive our self's about 20km to another similar cave (Paradise cave) inside the national park. So we decided to take second option.
On the way back home we once again stopped in some places for a pictures and watched one oh the best sunsets we ever seen. We were driving through narrow round on the top of the national park mountains when finally we reached a cross road and got confused which way to turn. After around 10 min wondering we chose the road and we thought we heading home! But apparently we were driving and driving till it got very dark , there we no sings , no houses, no people around ! Just mother nature and us! We were just driving up and up to the mountains like there is no end , it got very foggy and cold, then we started wondering if we chose the right road! Later on I realised that the petrol is about to finish and our phones are dead! We got little bit scared when we realised that we got lost in the middle of nowhere. And we can't go back, because we drove probably about at least 50km of empty road. We started to pray if we just could find some local people house and get some help with the petrol. And guess what! After about 10min we saw a small light in front, it was a small house.
We stopped and asked the one old man if he can help us and sell some petrol. He didn't speak any English so we had to use gestures and etc. to explain the situation . The old man finally got what we wanted , but he didn't had any petrol and he told us to drive another 20km to get some help! Then we asked how far is Dong Hoi? The old man looked at us and started to laugh. He showed seven fingers , which as we understood means another 70km! So we were driving again and praying that our motorbike survives until next fill up. I tried to save fuel as much as possible through these cliffy, dark,narrow roads . It was very dark, cold, we where very tired hungry and a bit scared. Then after about 10km we finally saw another house ! We stop there willing to get some help. We again explained that we in desperate need of petrol . But the answer was the same like before, NO! But they told us that we definitely will find some help if we drive another 10km. We had no choice , we started to drive again and after about 2km we saw third house! We stopped there and asked them the same thing! One guy came up and was looking at us for a minute like we where some kind of aliens or something. Then he called his friend to come and, they where talking something between them self's looking at us strangely and looked like making joke of us, but then finally after a while he agreed to help ! He offered us a petrol for about 3 times higher price then normal , but we didn't had any choice , so we took it! The man was very happy and we were happy to have a full tank again! So at least we could reach our hotel as soon as possible . After another 10km we saw some little car check point, where we been stopped by few officers and we explained what happened, the uniformed man showed us how quickly and easy to get back to Don Hoi and that was around 50km from there. We thanked them and drove again around 20km till we got out from the mountains and finally started to see villages around. Then we reached highway and came back to Don Hoi as fast as we could! It was late night so we stopped for a food and all we could think of how to get to bed!
That was an adventure that I will definitely remember for the rest of my life ! Just one wrong turn in the mountains can cost you a lot. But after all the most important thing was that we came back safe and alive and that could continue our trip!
Next stop Nha Trang!
Love & Peace
A&R
---------------------------------------------------------------------------------
Labas Labas Labas,
Sulaukę savo naktinio traukinio buvusioje Vietnamo sostineje Ninh Binh, pajudejome i pietus. Traukinio kaina priklauso nuo to kokią sedynę pasirenki. Pigiausia tai medine kieta sedyne, kaip traukiniai rusu laikais, paskui seke minksta sedyne, ir tada kietas ir minkštas gultai. Kadangi važiavome nakti ir niekada nebuvome bandę naktinio traukinio ir lovu juose, o norejosi gerai pailseti, nes turejome viską susiplanavę nuo pat ryto, tad nors ir brangiau bet užsisakeme gultus. Ta pati kompanija per kurią užsisakeme pigias ekskursijas sostineje, suorganizavo ir traukinio bilietus pigiau, kurie kainavo £15/63lt., žmogui. Kaip jau žinoma visose Azijos šalyse užsienieciui viskas brangiau nei vietiniui, todel būtume sumokeję dar brangiau jei ne vietinis, kuris labai pagelbejo viską suorganizuoti.
Kelione traukiniu iki kito miesto užtruko apie 9val. per kurias stengemes kuo daugiau numigti. Lovos labai patogios, bet žinoma tai ne tas pats kai miegi normalioj lovoj kur niekas nejuda ir nera jokio triukšmo.
Dong Hoi mieste buvome 5.30val. ryte ir mus pažadino kai buvo pats saldžiausias miegelis. Kaip ir dauguma viešbuciu, isiregistruoti galima tik nuo antros valandos, todel ne isimtis ir cia. Kadangi turejome labai daug laiko, todel pamąsteme ir nutareme, kad is traukinio stoties taxi neimsime ir nueisime pesšciomis. Žiurint i žemelapi pasirode, kad viešbutis pakankamai arti, bet pasirodo klydome.
Pirmiausia nuklydome i visai kitą pusę ir kai vietinis žmogelis paklause ar reikia pagalbos, pamateme, kad kulniuojame visai i priešingą pusę. Pasiūlęs pagalbą už maždaug 15lt., pavežti, atsisakeme nes visu pirma pagalvojom, jog per daug užsipraše,o beto buvo dar ankstus rytas, todel galejome nueiti patys.
Dong Hoi miestas labai painus tad klaidžiojome nemažai. Ir negana to reikia nepamiršti, kad turejome po 20kg kuprinę ant peciu kiekvienas ir dar po rankini bagažą. Prasimalę po miestą gerą valandą, radome kavinukę su internetu, pasitikrinę žemelapius ir tikslią viešbucio vietą pagaliau, kažkur po 3val. blaškymosi, pasiekeme savo galutini tašką. Patikrinę žemelapyje, kad iveikeme 5km su tokiom kuprinem net patys nustebome (kaip kariuomenej pasportavom).
Visos keliones metu užsisakydavome atskirą kambari dviems, bet tarp keliautoju, norint sutaupyti pinigu, yra išpopuliareje kambariai kur galima užsisakyti tik lovą bendrame 4, 8, 10 ar net 20ties lovu kambaryje. Kuo daugiau lovu vienam kambary, tuo pigiau moki. Kas keliauja su šeima ar poromis tai yra mažiau aktualu nei keliaujant vienam ar su draugu. Taigi nutareme ir mes išbandyti toki variantą, visgi nauja patirtis. Beto cia apsistojome tik vienai nakciai, del laiko trukumo. Viešbutyje Nam Long užsisakeme vietą 10 lovu kambaryje (kurie vadinasi dorm room) su iskaiciuotais pusryciais £5/20lt., žmogui už lovą. Tokioje vietoje apsistoti idomu ir todel, kad galima sutikti kitus keliautojus, pasidalinti patirtimi, pajuokauti ir praleisti linksmai laika. Iš kitos puses visi miegoti eina skirtingu laiku ir keliasi skirtingai, todel išsimiegoti neimanoma. Apsistoti vienai ar dviem naktim idomu ir gera patirtis, bet savaitei ar ilgiau, nepatartume.
Pasirodo cia buvo tik pati pradžia šio idomaus nuotykio. Kadangi turejome tik vieną dieną šitame mieste, negalejome eiti ilsetis, todel pavalgę pusrycius, kurie tikrai nebuvo skanūs, nes kaip jau minejau vietnamieciai nemoka gaminti ir tas pasitvirtino vel, išsinuomojom motoroleri už £6/24lt (truputi brangiau nei kitose šalyse) ir i nuotykius. Ši miestą pasirinkome tam, nes norejome pamatyti didžiausią pasaulyje olą, kuri nuotraukose atrode ispūdingai, bet atvažiavę sužinojome, kad i ją reikia kopti net pora ar daugiau dienu ir kaina toli gražu ne mūsu biudžetui. Pasinagrineje labiau sužinojome, kad ši teritorija garseja olomis, tad išsirinke vieną iš ju, leidomes i kelione. Negana to pradejo lyti, bet nepabūgę ir nusipirkę lietpalcius keliavome toliau. Iki tos vietos buvo apie 50km. ir užtruko apie valandą, o nuvažiavę ten sužinojome, kad iki olos reikia keltis valtimi, kuri kainuoja taip pat labai brangiai dviems, tad jei norim reikia laukti kol atvažiuos kokia ekskursija ir tada prisijungti prie jos, kad būtu pigiau...žodžiu...
Neturedami tam laiko ir pasiklausineję apie kitas vietas, nurode mums dar vieną olą (Paradise cave) iki kurios dar apie 20km., todel nenoredami grižti nieko nepešę, pasiryžome važiuoti iki ten. Bent jau nebelijo!!!
Pagaliau pasiekę nacionalinio parko ivažiavimą ir susimokeję £10/40lt mokesti už abu atsidūreme nuostabioje vietoje. Parkas ne lietuviško dydžio ir ji apvažiuoti prireiktu keliu valandu, bet mes labiausiai norejome išvysti olą del kurios ir atvykome. Parodę mums kelią, pasake, kad galesime išvažiuoti pro kitą pusę, nes bus arciau nei grižti atgal. Taigi pasileidome i paieškas. Pakeliui iki olos gerejomes nuostabia gamta, kalnais, upe tekancia per visą parką, žaluma bei neitiketina tyla.
Pagaliau radome savo tikslą i kuri dar reikejo ikopti. Visada reikia pasistengti del kažko gražaus. Bet tai ką išvydome buvo žodžiais nenusakoma. Iš pradžiu ižengę pamateme didžiulę olą, kurioje tu pasijauti toks mažytis kaip skruzdeliukas, o einant vis tolyn ir tolyn atrodo atsiveria vis nuostabesni vaizdai. Ši vieta tikrai padare ispūdi ir joje turbut praleidome valandą, o gal net daugiau. Žinoma per fotografijas neimanoma perteikti to grožio, bet lankantis Vietname būtu didziule nuodeme neaplankyti tokios vietos. Ispūdinga!!!
Pasidžiaugę tokiu gamtos šedevru, nusprendeme važiuoti namo per kitą pusę kaip mums ir patare. Pakeliui vis sustojome pasigereti nuostabiu parko kraštovaizdžiu ir vingiuotais keliukais kuriais ir važiavome per kalnus, didžiuliais skardžiais kurie atrode šiek tiek bauginanciai. Privažiavę sankryžą ir šiek tiek paabejoję kur sukti, pagaliau išsirinkome kelią ir važiavome toliau. Vis dar sustodami kartas nuo karto pasidaryti nuotrauku, pradejome nerimauti kurgi tas išvažiavimas i pagrindini kelią. Tie vingiuoti keliukai per kalnus pradejo nebedominti, nes pradejo temti, o kas blogiausia, benzino taip pat buvo likę mažiau nei pusę.
Pasidare nebelinksma kai vis važiuoji i kalno virsu, bet ne žemyn, žmoniu nematyti, namu tuo labiau. Tik gamta, kalnai...pradejo darytis vesu...kilome kilome netgi rūkas prasidejo atrodo kad jau i debesis ivažiavome, nes buvome taip aukštai kalnuose, sutemo jau, benzinas ant raudonos rodykles jau....nerimas...jauduliukas...
Pagaliau pamateme vieną namuką, kuriame dege šviesa. Sustojome pasiklausti ar turi parduoti benzino. Angliškai nešneka, rodome i rodykle, jog nera benzino, gestais bandome parodyti, kad gal turi ipilti ir mes duosim pinigu, bet atsakymas neigiamas. Bandome išsiaiškinti kur esame, kelis kartus kartojame miestą Dong Hoi iš kur atvažiavome, ir kartojame kiek kilometru. Jie savo kalba kažką šneka ir dejuoja oj oj...paskui su pirštais parode jog kažkas apie 70km. Mums net akys iššoko, nes net atvažiuoti nebuvo taip toli, o plius dar jau važiavome apie valandą laiko mažiausiai, link namu. Pasirodo pasukome ne i ta kelia ir benzino kolonele tik uz 20km. Bet reikejo judeti toliau, tad neprarasdami vilties visgi teseme kelione, melsdamiesi, kad nesibaigtu benzinas. Pavaziave koki 10km žiūrime kitas namas, vel sustojome tikedamiesi, kad cia mus isgelbes ir parduos bent siek tiek degalu. Vel gestu kalba bandeme paaiskinti ir susisneketi. Nieko nepešeme bet bent jau paguode kad turetu uztekti iki degalines. Pavažiave gal 5-10 min., išvydome dar vieną nameli ir ivažiavę i kiemą, tikejomes to paties. Pagaliau išsiaiškine ko norime, pasake jog gali ipilti ir zinoma pasake dvigubą o gal net trigubą kainą. Kai mes pasakeme gerai jie net juoktis pradejo ir kažką savo kalba pradejo šneket. Kaip supratom džiaugesi, kad toki gerą bizniuką susuko, nes po keliu minuciu vietoj vieno litro pasiule pripildyti pilną baką, žinoma už labai aukštą kainą. Kadangi mes nežinojom kiek liko iki namu, bet tikrai ne mažiau nei 50km., sutikome. Tad vaikinukai labai apsidžiaugę mums mielai pagelbejo ir palinkejo gero kelio. Nors jau buvo tamsu, bent jau buvome ramia širdim ir žinojom jog namo grišime ir nereikes 10km stumti motorolerio i kalną, vidury nakties. Panardę dar kalnu keliukais nakti pagaliau išlindome i pagrindini kelia ir pamateme miesto žiburius, nuo tada jau žinojome, kad viskas bus gerai.
Kai grižome iki viešbucio nejauteme nei kojyciu nei rankyciu, abu sušale ir tirtantys iš skausmo. Buvome pervargę, tad greitai užkandę, kritome i lovas, nes reikejo keltis 6val. ryte, lauke traukinys i Danang.
Tęsinys kitoje serijoje...;))))
Mylekit ir būkit mylimi
R&A
No comments:
Post a Comment