Hello from Philippines! We had really early flight from Hong Kong to Manila and after we had to wait all day in Manila International Airport to catch the flight to Cebu. So all day in the airport is not very nice , but at least we got some sleep and cheap food. Flight from capital to Cebu took just 1 hour and we were there after midnight. But we didn't had any problem to get Taxi and actually Taxi in Philippines in general are cheap. We found our guest house TravelBee it was a bit difficult , because its a new place . We got there maybe around 2am and went straight to the bed.
It was brand new guest house , everything still fresh and you still can feel smell of the paint . We took a dorm room with six beds for £4 per bed . The good thing was that there was nobody else just we, so we could get some good sleep. The bad thing, there was no window in the room , its hard to wake up in the morning and we got very confused with time, its still night or morning? Staff was great and helpful , we also had free breakfast , but to be honest I still don't know what the hell was it ! It was an egg and a toast ! It looked so rubbery plastic like the egg from Harribo! And tasted like nothing :D So...yeah...:D
Anyway we decided to stay one day in Cebu City and to have a look around. We catched a taxi and went to the city center...And what we seen there is nothing that we were expected. There was no travelers or tourists, it looked like we the only foreigners there and the worst bit was that locals was looking at us like they never seen white people before ! So that made us a little bit uncomfortable . City it self looked like after recent war...The building just crying out for renovation ... The other thing that surprised us, was that all the city looked like its on military regime or something...everywhere police officers with machine guns , police cars looked like some military armour clad. Everywhere you go there is high security and they scan you and check your bags every time you go to shopping mall, bus station , bank and etc...So yeah we were a bit horrified and scared ...We walked around , bought ferry ticket to Bohol for next day and took taxi back to Hostel.
Next day we had the same confusing experience in the room without windows, we set alarm the night before, but apparently it was useless or we just switched it off and we were sleeping like at night, so we nearly overslept our ferry, we got there just on the last minute ... Ocean Jet ferry was really good and comfortable and it took just 2 hours to get to Bohol. We paid £11 per person for both ways. Just this price excluding luggage fee and ferry terminal fee, so you need to pay some extra when you get here. When we reached Bohol we took a Philippinian version of Tuk Tuk to get to Bohol peninsula Panglao, where we booked Hotel Seaside Boutique , which was actually hard to find , it was hiding in the middle of no where, but that was exactly what we wanted . When we got there we realised that its more like home stay than a hotel because they had just two rooms. We paid £12 per night there, including breakfast . We stayed there nearly a week, it was actually our longest stay in our entire trip so far . But we needed some break, especially after "Vietnam Marathon"... We spent few days exploring the island with motorbike, but most of the time we just were relaxing , watching movies and having amazing food from the owner Julian , which apparently was not just amazing cook creating delicious master peace every dinner, but in general was very caring and happy person always with the smile on his face!
What I liked about the island that they are really into basketball like the rest of the Philippines, you can see plenty basketball courts all over the island .
For few days we rented motorbike and went to see most famous Bohol Chocolate Hills which was about 50km from our place. To be honest I expected to see something more , but it was what it was, just few little hills naturally formated over the years and in rainy season they turn into brown hills which looks like chocolate truffles...We also took Loboc River Cruise where you get unlimited food, live music on board and traditional dances. And all that was for £7 per person. That was really nice thing to do.
Then we checked out the main and the most famous Alona Beach. And again we were a bit disappointed . Yes water was crystal clear, but the beach wasn't clean, a lot of stones and reefs in the water which is good for snorkeling . Also cafes and restaurants was closing very early, generally there was not much activities in the evenings...
One day I decided to take a bicycle and go around Panglao alone. I went to see small caves not far away from our place, also stopped there and here to talk to locals, also tried to get to a private beaches , where I seen a big difference from the rest of the beaches in island . Cleaned and maintained beaches , those ones we see in the post cards or a leaflets . And all of them usually belongs to really expensive resorts. My main purpose of the trip by bicycle was Tarsier forest park, where I wanted to see those little, sensitive creatures with a big eyes! You know the one from movie Madagascar :) But unfortunately after 10km riding in bumpy road when I got there they told me that Tarsier Park has no Tarsiers ! :D They been transfered to other park that suits there's natural environment . But that park was way too far...
So yes a bit disappointed start in Philippines, because expectations was really big, but on the other hand we had some relaxing time, rested well, had most amazing food there , because apparently Philippine food is disaster, mainly fast food...traditional food as well not so good...
Next stop will be one of the most famous rice terraces in the world ! The eight wonder of the world they say - Banaue rice terraces!
See ya! ;)
Love & Peace
A&R
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Labas iš saulėtųjų Filipinų,
Po lietingo ir šalto Hong Kongo buvo tikra palaima vėl sugrįžti į šiltą šalį. Kadangi mūsų skrydis į Filipinus buvo labai anksti, tad neturėjom kito pasirinkimo kaip užsisakyti taxi iki oro uosto, nes traukinys ar autobusai tiek anksti dar nevažiavo. Už taxi paklojome £20/80lt., o tai mūsų kišenei nemaži pinigai, bet ką padarysi. Kitu atveju būtų reikėję važiuoti iš vakaro, o už papildomą naktį buvome susimokėję.
Nors ir skridome su Phillipines avialinijomis, šįkart maistas buvo tragiškas, kurį davė lėktuve, tai taip ir likome alkani...
Filipinai turi daugiau nei tūkstantį salų, salelių, žinoma kitos yra negyvenamos, bet visgi vistiek reikėjo išsirinkti tik keletą, kur geriausia apsilankyti. Ir blogiausia, kad su autobusu ne visos vietos pasiekiamos, tad reikėjo rinktis brangiausią variantą, skrydžius. Tad paplanvę paskutinėmis minutėmis, nusprendėme keliauti į Bohol salą. Atskridus į Filipinų sostinę Manilą, skrydžio į Cebu salą reikėjo laukti visą dieną, beveik 12val. Cebu mieste nusprendėme praleisti porą naktų ir tuo pačiu apžiūrėti miestą, o paskui su keltu plaukti į Bohol salą ir ten praleisti apie savaitę.
Per tiek laiko išnaršę kiekvieną oro uosto lopinėlį, pagaliau sulaukėme savo skrydžio. Išbandėme dar vieną naują avialinijų kompaniją, Cebu Pacific. Nieko įspūdingo, kažkas panašaus kaip Ryanair, gal šiek tiek geriau organizuota. Ir kas geriausia Azijoj nereikia iš anksto pasidaryt Check-in, galima tai atlikti atvykus į oro uostą nemokamai. Skrydis truko tik valandą laiko. Nors ir po vidurnakčio, bet taxi buvo galima rasti labai lengvai ir pigiai. Apsistojome Travelbee svečių namuose. Užsisakėme dvi lovas 6 lovų kambaryję ir mokėjome £4/16lt, už lovą, žmogui. Naujai atidarytas viešbutukas, dar kvepiantis dažais, draugišku kolektyvu pasirodė visai nieko, o kas geriausia, kad daugiau keliautojų negyveno mūsų kambaryje tai turėjome visą kambarį tik sau.
Pirmoji staigmena jau laukė iš ryto. Pusryčiai. Galėjome rinktis arba kepti kiaušiniai arba įdomiai padarytos jų tradicinės dešrelės. Visgi tada neišdrįsom jų paragauti, o atneštų kiaušinių skonis ir išvaizda buvo kaip plastmasė. Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, jog filipienitiškas maistas tragiškas, jie gaminti nemoka išvis. Visur tik greito maisto restoranai kaip kfc, mcdonalds, burger king ir jų tradicinis jolie bee. Žodžiu šlamštas.
Antroji staigmena laukė kai nusprendėme apžiūrėti miestą. Kai centre išlipome iš taxi pastebėjome, kad turistų čia visai nėra ir visų vietinių žmonių akys nukrypo į mus. Dabar suprantame kaip jaučiasi pasaulinės žvaigždės, nes tiek dėmesio nebuvome sulaukę per visą savo gyvenimėlį. Jie ne tik akivaizdžiai spoksojo, bet netgi badė su pirštais, kad kitiems parodyti. Tai taip jautėmės nejaukiai ir nesaugiai, jog bijojome net kamerą išsitraukt ir kažką nufotografuot. O fotografuoti tikrai buvo ką ir tikrai ne gerąja prasme. Nėra žodžių apibūdinti kaip atrodė miestas. Pasijutome kaip filme, o ne realybėje. Namai tokie visi labai apleisti, pilkos spalvos, apgriuvę, atrodo, kaip negyvenami. Apsauga visur su automatais ir tai ne tik prie bankų, bet ir prie įvairių parduotuvių, kavinių ar tiesiog traukinių stotyje. Įeinant į parduotuvę patikrina tašes, išeinant pirkinių krepšelius. Žodžiu kaip didelis kalėjimas su visur stovinčia apsauga. Jausmas tikrai ne iš maloniųjų, nesijautėm saugūs visiškai, tai susiradom uostą, nusipirkom kelto bilietus, šokom į taxi ir atgal į viešbutį. Galvojom jei visi filipinai tokie, tai kraunames "čimonadus" ir keliaujam į kitą šalį.
Keltas į Bohol salą buvo ryte, bet kadangi mūsų kambarys buvo be langų, tai labai populiaru Azijoje, o žadintuvas kažkodėl nesuveikė arba nujungiau, nes galvojau, kad vis dar naktis, tai pramiegojom, bet paskutinę akimirką visgi spėjom į keltą. Neskaitant bilieto, dar reikia susimokėti mokesčius už lagaminą ir keleivio mokestį. Keltas Ocean Jet buvo labai patogus ir greitas užtruko tik 2val iki salos ir kainavo £11/45lt., žmogui į abi puses.
Pagal rekomendacijas ir gerus atsiliepimus per booking.com užsisakėme viešbutį Seaside Boutique, kuris labiau priminė kaip apsistojimą namuose pas vietinių, nes turėjo tik du nuomojamus kambarius. Bohol sala turi pusiasalį, kuris vadinasi Panglao, populiariausias tarp turistų. Tai ten mes ir apsistojome, tik buvo sunku rasti mūsų svečių namus, nes mūsų buvo ne pagrindiniame paplūdymyje kur stovi visi viešbučiai turistams. Už naktį čia mokėjome apie £12/50lt. dviems su pusryčiais, jaukus dvivietis kambarys, svetainė, dušas, sodas ir didelis valgomasis lauko pavėsinėje, o aplink tyla ir ramybė. Visa tai ko mums ir reikėjo po viso lėkimo Vietname. Tai ilgiausias mūsų apsistojimas vienoje vietoje per visą kelionę.
Kas buvo geriausia, jog britas savininkas dar buvo ir virtuvės šefas, kuris savo svečius lepindavo nuostabiais patiekalais. Kiekvieną dieną būdavo vis nauja staigmena, vis naujas patiekalas, kuris tirpdavo burnoje. Ši savaitė buvo tikras pasilepinimas, ypač, todėl kad filipinietiškas maistas tikrai baisus, tad čia buvo tikra palaima.
Visą savaitę labiau ilsėjomės nei važinėjom aplink. Žinoma porai dienų buvome išsinuomavę ir motorolerį, kad pamatytume įžymiąsias vietas. Aplankėme gražiausiu vadinamu visojo saloje Alona paplūdymį, bet teko šiek tiek nusivilti. Ar čia mes jau taip išpuikome ar šis paplūdymys mums pasirodė niekuo neypatingas. Palei paplūdymį keletą vieitnių kavinukių, kurios užsidaro labai anksti, pats paplūdymys paprastas, nelabai prižiūrėtas ir žinoma skaidrus kaip stiklas vanduo. Vanduo taip, kažkiek tai metrų superinis, bet einant gilyn prasideda dumbliai ir koralai tai tinkamas labiau nardyti nei šiaip pasiplaukioti, nes viso labo vanduo siekia tik iki bambos. Pasirodo čia dar nėra išvystytas turizmas kaip daugelyje kitų salu ir vietiniai net nesirūpina, jog vanduo ar paplūdymys nešvarus.
Taip pat įveikėme daugiau nei 50km su motoroleriu į vieną pusę (po Vietnamo 200km. čia jau nieko tokio;D), kad pamatytume šokolado kalvas. Pavadinimas skamba viliojančiai, bet vaizdas šiaip sau. Vadinasi jos taip, todėl, kad sausuoju sezonu, būna rudos spalvos ir atrodo kaip šokoladiniai triufeliai...mmm... Įdomu tai, jog jos susiformavo visos savaime, be žmogaus įsikišimo, bet nėra tikslaus paaiškinimo kaip. Šitą kelionę į kalvas atpirko Loboc upės kruizas- restoranas ant vandens. Susimoki apie £7/28lt, o tada valgai ir geri kiek telpa viso kruizo metu su gyva muzika. Tikrai buvo įdomi patirtis.
Tik šioje saloje iš visų Filipinų, galima pamatyti jų specifinės rūšies mažytes beždžionytes su išsprogusiom akim, kurios vadinasi Tarsiers, bet Arminas numynęs su dviračiu 10km iki parko sužinojo, kad jos perkeltos į kitą parką pagrindinėje saloj. Na bent jau sportas-sveikata ;).
Nors ir planavome nuveikti kažką daugiau, bet daugiausia laiko praleidome namie, tiesiog žiūrėdami filmus, papildydami mūsų puslapį apie keliones arba šiaip ilsėdamiesi tyloje ir ramybėje ir žinoma mėgaudamiesi skaniuoju maistu. Pailsėję ir pasilepinę ruošiamės tolimesnei kelionei po Filipinus. Kita stotelė visame pasaulyje garsėjančios Banaue ryžių terasos. Tikimės pamatyti aštuntą pasaulio stebuklą kaip visi rašo. Iki pasimatymo!!!
Mylėkit ir būkit mylimi!!!
R&A
No comments:
Post a Comment